kliauti

kliauti
kliáuti, -ja (-na), klióvė 1. tr. užkliūti, pasilikti, pabūti: Toks bernas šventom dienom retai namus kliáuna Auk. Negana, kad vaikai namų nekliauna, bet senis – ir tas rš. Eina ir eina, o namų nekliauna Dg. Tu nekliauni namų kap vėjas laukuose Kb. | refl.: Kiemas be tvoros, tai gyvuliai niekur ant kiemo nesikliauna Šlvn. Mūs pirkčioj tik užvėja, o šiluma nė kiek nesikliauna Dkš. Ceberys perdžiūvo, vanduoj jame nesikliauna Sn. Jame niekas nesikliauna: ką suvalgo, tai viską ir išvemia Sn. Pas jį pinigai neilgai kliáunas: bematant išleidžia Vrn. Kad neskliauna botagai (ilgai nepabūna, greit išsimėto)! Lp. 2. refl. laikytis, liestis, priglusti; pritikti: Pirmiau bandyk, ar kliausis koja bate, tada derėk Lš. Ot nupirkai klumpes, kad visai neskliauna an kojos (per didelės) Sn. Padarė tokias dideles klumpes, kad koja neskliauna Rdm. Pasiuvė vaikui žiponą, kad an pečių neskliauna Rdm. Andarokas didelis, juosmuo nesikliauja Brt. Čia man tas drabužis visai nesikliáuja – kap maišas ant kuolo Plv. | Statinės šulai nesikliáuja (byra, nesilaiko) J.Jabl. Parnešiau stiklą, ale neskliauna rėmuosa visai Švn. Per maža skylė, dar neskliáuna ant ašies Lš. Kaulai nesikliáuja (nesueina, nesusisiekia, jei sąnarys išsuktas) J.Jabl. 3. tr. sulaikyti, suturėti: Žodžio nekliauna – nelenkia Lkm. Žmogus nekliautõs burnos (nepraustaburnis) Kb, Rtn. ║ refl. užsidaryti: Nesikliáuna durys Dkš. | Tai ėdrumas tavo – perdien neskliauna tavo koserė! Kb. Neskliauna tavo koserė, vis valgai ir valgai Rod. | Jis nė kiek nesikliáuna, gadina orą Lš. 4. refl. tikėtis, pasitikėti: Dabar tavim nebesikliausiu J.Jabl. Kovoje prieš patvaldystę proletariatas negali kliautis buržuazija (sov.) sp. Vos kliovės akimis savo S.Dauk. Kiekviens galįs jo žodžiu kliauties S.Dauk. Lenkai nekliovės tuo veikiu Vytauto parsikeitimu S.Dauk. ^ Nekliaukias prieteliais ir gentimis M.Valanč. Tuomi tekliáukias, ką pats prityrei J. 5. refl. glaustis, šlietis: Vaikas kliáunas prie motynos J. | Gera merga nekliáunas prie vyriškų (nemėgsta, neplaikstos, nelimpa) J. 6. refl. draugauti, bendrauti: Nesikliáuk su pijuku, su vagimi J. 7. refl. turėti palinkimą, norėti: Ana kliáunas (nori) ant gaspadinės J. 8. refl. išrasti kliautį, apsimesti: Ans liga kliáunas (apsimeta sergąs), nenorėdamas ten eiti J. Kliaunas, nenori eiti Sb, Pl. 9. tr., intr. suprasti: Ar tu kliáuni, ką jis sako? Brsl. Da par mus visaip kliáuna žmonės, neparduosi an liežuvio Brsl. \ kliauti; antsikliauti; apsikliauti; pakliauti; sukliauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • kliautingas — kliautìngas, a adj. (1) DŽ, kliautingas (1) NdŽ žr. kliaudingas: 1. Geriausias gyvulys – savo užsiūklėtas; pirkdamas vis kokį kliautingą nuspirksi Vj. Prisijaučia … merga kliautinga ėsanti J. Darbai tarnų bažnyčios yra pikti alba kliautingi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kliautis — 1 kliautis sf. (1), kliautìs (3) 1. Vj, Ktk, Č, Šlč žr. kliauda 1: Be jokios kliauties arklys J.Jabl. Tuo metu jau gydytojas pasergėjo kliautį širdies rš. Šito arklio nepirk – su kliaučia Prng. Jei tu neturi kliaučių ubago, gali su nauda mokyt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsikliauti — (dial.) intr. J pradėti labai prašyti. kliauti; antsikliauti; apsikliauti; pakliauti; sukliauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsikliauti — žr. sukliauti 1 (refl.): Apsikliovė biednu vaikiu ir ištekėjo Ggr. kliauti; antsikliauti; apsikliauti; pakliauti; sukliauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kliautis — 2 kliautis sf. (1) 1. įtaisas, prie kurio ar kurio kas kliaujasi, laikosi (pvz., pagaliukas kampinei lentynėlei prilaikyti; pagaliukas, kalamas prie lygių lentinių laiptų, kad einant neslystų): Kliautys prisimuša prie lentų tilto, namus statant,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kliovimasis — kliovìmasis sm. (1) → kliauti 4 (refl.) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakliauti — 1. tr. J pavesti, patikėti: Jūs savo gyvybą pakliaunat tam, kuriam nėksai neleido savo kojų austyt S.Dauk. 2. refl. pasitikėti kuo: Jis buvo manim visai pasikliovęs J.Jabl. Tarybinė liaudis įprato pasikliauti savo pačios jėgomis (sov.) rš. Iki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukliauti — 1. intr. sutarti; sutikti; susidraugauti: Kristijons negalėjo būtinai sukliauti su kryžokais S.Dauk. Visi čia ant žemės sukliovėm M.Valanč. Didžioj šeimynoj sukliaudamys galėjom ne vien dirbti, bet ir pasilinksminti M.Valanč. | refl.: Susikliovė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vaidyti — 1 vaidyti, vaĩdo ( ìja), vaĩdė ( ìjo) tr. J.Jabl, NdŽ, vaidyti, o, ė Ldvn 1. kliauti (kieno namus); lankytis, rodytis (ppr. namuose): Jau jį pradeda ir šunes užmiršt, ba jis retai namus vaĩdo Kt. Jis retai kada namus tevaidydavo Vrn. Ką iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vienybė — sf. (1) Š, NdŽ, vienỹbė (2) K, Rtr, KŽ, vienybė (1); MŽ, D.Pošk, S.Dauk, N, M, L 1. I, ŠT47, A.Sal vientisas, vienalytis junginys, vienovė: Yra V. Christus tuo piemenimi geruoju, jog neižbarsto kaip vilkas, bet surankioja vienybėn visas avis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”